Užsieniečių ir iš užsienio grįžusių vaikų mokymas

Mokyklos, priimančios grįžtančius vaikus

Į LIETUVĄ ATVYKUSIŲ MOKINIŲ UGDYMAS: PIRMIEJI ĮSPŪDŽIA

Nacionalinė švietimo agentūra 19 Lietuvos mokyklų išbando iš užsienio grįžusių ar iš kitų valstybių atvykusių vaikų ugdymo modelius veiksmingesniam tokių mokinių integravimui į mokymosi procesą ir mokyklos bendruomenę. Nuo mokslo metų pradžios šiuos modelius taikančios mokyklos iš 12 skirtingų Lietuvos savivaldybių jau sukaupė pirmuosius įspūdžius ir susidūrė su savitomis patirtimis, organizuodamos iš Jungtinės Karalystės, Norvegijos, Irako, Airijos, Turkijos ir kitų šalių atvykusių mokinių ugdymą. Skaitykite daugiau

Į mokyklas plūsta iš užsienio grįžusių emigrantų vaikai: įvardijo, kas jiems labiausiai trukdo integruotis

Kasmet į šalies gimnazijas atvyksta vis daugiau emigrantų vaikų iš užsienio. Pedagogai padeda jiems integruotis į mokyklos gyvenimą, tačiau pirmiausia moko lietuvių kalbos. Šiaulių „Santarvės“ gimnazija turi patirties, kaip padėti sugrįžusiems vaikams, nes joje mokosi tautinių mažumų atstovai.  

Žiūrėti

Pamoko ir vaikai

Šiaulių „Santarvės“ gimnazijoje šiemet mokslo metus pradėjo 18 vaikų, atvykusių iš Turkijos, Irako, Jungtinės Karalystės, Airijos, Norvegijos ir kitų šalių. „Esame tautinių mažumų mokykla, turime mokinių iš Baltarusijos, Ukrainos ir Rusijos. Bet pastaruoju metu iš Rusijos sugrįžtančių vaikų nedaug, šiemet, pavyzdžiui, turime tik du. Taigi, labai skirtingos šalys, skirtingos kultūros, skirtingos vaikų patirtys. Ir amžius nevienodas – tokių vaikų turime nuo priešmokyklinio ugdymo grupės iki 9–10 klasės. Tėvai visada nori, kad vaikai integruotųsi į klasę su bendraamžiais“, – pasakoja „Santarvės“ gimnazijos direktorės pavaduotoja ugdymui Skaidra Mockevičienė

Jos teigimu, gimnazija sulaukia vaikų, apskritai nekalbančių lietuviškai. „Tarkime, vaikai iš Irako vos supranta duodamus minimalius nurodymus, bet lietuviškai jie nekalba. Arba grįžusieji iš Jungtinės Karalystės silpnai kalba. Čia, aišku, priklauso nuo to, kokia šeimoje kalbinė aplinka, kiek įdirbio. Tad mūsų pagrindinis darbas – išmokyti lietuvių kalbos. Tam skirtas išlyginamasis lietuvių kalbos modulis. Vaikai, priklausomai nuo turimų kalbos įgūdžių, papildomai mokosi nuo 3 iki 6 valandų per savaitę. Tiems, kurie šeimoje kalba lietuviškai, išlyginami rašymo, skaitymo įgūdžiai, jie gali rečiau lankyti papildomas pamokas, geriau integruojami į lietuvių kalbos mokymąsi kartu su klase. O tie, kurie tik pradeda mokytis, turi daug išlyginamojo modelio pamokų“, – sako S. Mockevičienė.

Direktorės pavaduotojos teigimu, jau pasiteisino ugdymo šioje gimnazijoje patyrimas, kai iš užsienio atvykę mokiniai iškart nukreipiami į klasę: nors menkai moka kalbą, bet kartu su kitais vaikais dalyvaudami ugdymo procese greičiau įgyja jos įgūdžių ir susivokia, kas vyksta mokykloje. Čia juos prižiūri paskirtas koordinatorius, atvykusiaisiais rūpinasi klasių vadovai, klasėse yra mokinių pagalbininkų, kurie padeda ir valgykloje, ir kitose mokyklos erdvėse tiems vaikams susigaudyti. „Labai gražu, kai pamatai, kaip vaikai moko kitus – tarkime, valgykloje rodo stalo įrankius ir moko lietuviškai pasakyti – čia šakutė, čia šaukštas. Taigi, mokosi vieni iš kitų, jeigu nesusikalba, padeda anglų kalbos įgūdžiai“, – pastebi S. Mockevičienė.

Tai, kaip pavyksta išlyginti lietuvių kalbos gebėjimus, kaip sekasi integruoti iš užsienio atvykusiuosius į mokyklos bendruomenę, pasak pašnekovės, priklauso nuo daugelio veiksnių. „Santarvės“ gimnazija tokį įdirbį turi, mokytojai yra sukaupę darbo su užsieniečiais patirtį. „Visų dalykų mokykloje mokome lietuvių kalba, tik mokiniai kaip gimtąją mokosi rusų kalbą. Turi lygiai tiek pat pamokų, kiek ir lietuvių kalbos. Bet pastaruoju metu tapome mokykla, priimančia ir užsieniečius, tai yra atvykusius vaikus, kuriems rusų kalba nėra gimtoji. Priimame juos, kad išlygintume lietuvių kalbos gebėjimus, o vėliau dažnai pasirenka ir kitas mokyklas. Daliai jų pas mus labai patinka, tad pasilieka mokytis toliau, – teigia „Santarvės“ gimnazijos direktorės pavaduotoja. – Vadovaujamės ugdymo plane pateiktais nurodymais, kaip tuos užsieniečius integruoti. Labai daug ko mus išmoko ir pačių patyrimas, nes turėjome daug kitokių vaikų – ne tik iš Jungtinės Karalystės, Ispanijos ar kitų šalių, iš kurių dažniausiai grįžta išvykusieji, bet ir iš Baltarusijos, Ukrainos, kitų šalių, kur dar kalbama rusų kalba. Tad įdirbį, kaip juos išmokyti greitai pasivyti mokančius lietuviškai, jau turime.“

Skaitykite daugiau: https://www.svietimonaujienos.lt/i-lietuva-atvykusiu-mokiniu-ugdymas-pirmieji-ispudziai/