Lietuvių kalbos dienos skelbiamos nuo Vasario 16 – osios iki Kovo 11 – osios. Vasario 21 – ąją minima ir dar viena svarbi diena – tai Vasario 21-oji, kurią Jungtinės Tautos nuo 1999 metų yra paskelbusios Tarptautine gimtosios kalbos diena. Tai graži idėja, padedanti įprasminti gimtosios kalbos svarbą mūsų gyvenime. Šiais laikais kiekviena tauta siekia išsaugoti savo kalbą kaip vieną iš tautos svarbiausių ypatybių. Kalba – kiekvienos tautos mąstymo išraiška, savitas pasaulio suvokimo būdas, kultūros paveldas, tautos išmintis, mąstymo kodas.
Šiais metais jau jubiliejinį – 10-ą kartą – Lietuvoje ir užsienyje buvo minimos Lietuvių kalbos dienos, kurių renginiai skirti lietuvių kalbos puoselėjimui ir sklaidai didinti. Prie jų paminėjimo kasmet aktyviai prisideda Šiaulių miesto savivaldybės viešoji biblioteka, kviesdama šiauliečius atkreipti dėmesį į gimtosios kalbos grožį, jos išsaugojimo svarbą. Praėjusių metų spalio mėnesį biblioteka ėmėsi atsakingos iniciatyvos ir parengė Valstybinei lietuvių kalbos komisijai projekto paraišką, kad 2025 metais Šiauliai taptų Lietuvių kalbos dienų sostine. Šiaulių miesto savivaldybės viešosios bibliotekos projektas „Šiauliai – Lietuvių kalbos dienų sostinė 2025: šiauliečio kalbinė tapatybė“ laimėjo konkursą! Didžiąja Lietuvių kalbos dienų sostine skelbiami Šiauliai (Lietuvos diasporos mažoji sostinė – Vašingtonas)!
Šios gražios iniciatyvos paskatinti Lietuvių kalbos dienas bei Tarptautinę gimtosios kalbos dieną minėjo ir Šiaulių „Santarvės“ gimnazijos 5 – 7 bei I gimnazijos klasės mokiniai, vadovaujami lietuvių kalbos ir literatūros mokytojos Dalios Baranauskaitės. Mokiniai vykdė projektą „Tad kalbėkime tik dideliais ir labai švariais žodžiais“ (Just. Marcinkevičius). Jo metu bei per lietuvių kalbos ir literatūros pamokas prisiminė gimtosios kalbos istoriją, žodyną, žymiausius kalbininkus. Netradicinėje pamokoje ,,Barbarizmai Vytauto Kernagio atliekamoje Giedriaus Kubiliaus dainoje ,,Kancaras“ mokiniai sujungė įvairias kultūros išraiškas – dainavimą, poeziją, spausdintą žodį, kalbos kultūrą, dailę. Klausydamiesi dainos rinko ir aptarė barbarizmus, kurių kalboje reikia vengti, išsiaiškino jų reikšmes. Padedami dailės mokytojos Modestos Purienės ugdytiniai piešė kalboje vartojamiems barbarizmams draudžiamuosius ,,stop“ ženklus ir juos eksponavo mokykloje suorganizuotoje parodoje. Projekto dalyviai savo žinias apie lietuvių kalbą, jos istoriją, tarmes, žymiausius kalbininkus pasitikrino Kahoot viktorinoje ,,Ką žinai apie gimtąją kalbą?“.
Lietuvių kalbos dienų paminėjimo renginių tikslas – ugdyti mokinių pagarbą ir pasididžiavimą gimtąja kalba, skatinti domėjimąsi šia unikalia mūsų tautos savastimi. Buvo teigiama, kad daugeliui iš mūsų lietuvių kalba yra gimtoji. Mums, lietuviams, yra kuo didžiuotis, gyvenantys Lietuvoje kitataučiai taip pat mokosi šios kalbos. Juk lietuvių kalba – seniausia išlikusi indoeuropiečių kalba, panaši į klasikinę indų kalbą – sanskritą. Dalyvaudami projekte mokiniai prisiminė valstybės istoriją, praeitį, akcentavo, kad vertėtų atkakliau, atidžiau, su didesniu rūpestingumu saugoti savo kalbą, ragino kaskart pagalvoti, kuo kiekvienam svarbi ir brangi gimtoji kalba, kodėl ją turime įrašyti į savo atmintį ir širdį. Baigdami vykdyti projektą visi vieningai pritarėm: „Ir didžiuokimės esą lietuviai!“ bei gyvendami Lietuvoje
Lietuvių kalbos mokytoja Dalia Baranauskaitė
