Priešmokyklinis ugdymas

Kodėl priešmokyklinis ugdymas yra svarbus?

Nepaisant to, ar Jūsų vaikas lankė vaikų darželį, ar nelankė, priešmoky­klinio ugdymo siekis ir tikslas yra užtikrinti kiekvieno vaiko mokyklinę brandą ir padėti jam pasirengti mokytis pradinėje mokykloje. Kaip rodo įvairūs tyrimai, vaiko brandumas mokyklai yra glaudžiai susijęs su toles­ne jo ir trumpalaike, ir ilgalaike sėkme mokykloje ir gyvenime.

Todėl šešiamečių ugdymas organizuojamas kaip kryptingas, tikslingas, nuosekliai plėtojantis ir stiprinantis vaiko emocines, fizines ir protines galias vienerių metų ugdymas priešmokyklinio ugdymo grupėje (vai­kų darželyje, mokykloje, privačioje ugdymo įstaigoje ar kt.), kuris yra skirtas padėti vaikui įgyti būtinų žinių, diegti jam esmines vertybines nuostatas ir ugdyti gebėjimus, padėsiančius jam toliau sėkmingai augti, bręsti ir mokytis mokykloje.

Būkite tikri priešmokyklinio ugdymo grupės mokytojai supranta, kaip svarbu pažinti kiekvieną vaiką, pripažinti jo poreikius ir gebėti juos tenkinti; jie žino, kad:

• kiekvienas vaikas yra savita, nepakartojama individualybė su jai būdingais bruožais ir savybėmis, temperamentu ir charakteriu;
• kiekvieno vaiko poreikių ir išgalių dermė yra individuali;
• vaikas turi savo kalbinę, sociokultūrinę patirtį, interesus, savitą pažinimo būdą;
• gali turėti specialiųjų ugdymosi poreikių;
• vaikų raida ir ugdymosi pasiekimų lygiai gali įvairuoti. Raida gali vykti netolygiai, skirtingu būdu, tempu, ritmu.

Piešmokykliniame ugdyme bus siekiama aktyvaus vaiko dalyvavimo ugdymo(si) procese tai reiškia, kad bus įsiklausoma į jo siūlymus, atsižvelgiama į jo iniciatyvas (pa­vyzdžiui, dėl dienos veiklų, renginių, išvykų, projektų ar pan.). Mokytojai sieks išryškinti naują Jūsų vaiko būsimojo pirmoko statusą. Sukurs sąlygas stiprėti vaiko nuostatai tyrinėti ir mokytis žaidžiant, skirs daug dėmesio Jūsų vaiko mokėjimo mokytis gebėjimams: norui ir poreikiui mokytis, atsakomybei už savo mokymąsi, atkaklumui siekiant užsibrėžto tikslo, gebėjimui apmąstyti mokymosi procesą ir rezultatus, gebėjimui išsikelti tolesnius uždavinius, savo mėgstamų mokymosi būdų sužinojimui.

Jūsų vaikas mokyklai bręs pozityvumo, pasitikėjimo, džiaugsmo, smagumo aplinkoj tai būtina vaiko sėkmės ruošiantis mokyklai sąlyga, bus užtikrinama, kad šešiamečiai tenkintų savo smalsumo, aktyvumo, kūrybiškumo, pažinimo poreikius.

Parengta pagal Lietuvos respublikos Švietimo ir mokslo ministerijos išleistą leidinį tėvams ,,Jūsų vaikas – priešmokyklinukas“.

Priešmokyklinio ugdymo bendroji programa

Priešmokyklinio ugdymo bendroji programa apibrėžia priešmokyklinio ugdymo paskirtį, tikslą ir uždavinius, ugdomas kompetencijas, pasiekimų sritis, ugdymo(si) turinio gaires, pasiekimų lygių požymius ir vaikų pasiekimų vertinimą.

Bendrųjų programų mokymo(si) turiniu ugdomos šios kompetencijos: komunikavimo, kultūrinė, kūrybiškumo, pažinimo, pilietiškumo, skaitmeninė ir socialinė, emocinė ir sveikos gyvensenos. Visos kompetencijos tarpusavyje susijusios, jos ugdomos integraliai. Jų ugdymo rezultatai nurodyti dalykų pasiekimų raidos aprašymuose.

Programoje išskirtos 6 ugdymosi sritys: gamtamokslinis ugdymas, kalbinis ugdymas, matematinis ugdymas, meninis ugdymas, visuomeninis ugdymas, sveikatos ir fizinis ugdymas. Visos ugdymosi sritys yra lygiavertės ir ugdomos integraliai su kompetencijomis.

Programa siekiama atliepti 5–6 metų vaikų interesus, puoselėti jų gerovę ir tenkinti kiekvieno vaiko individualius, savitus poreikius bei galimybes. Įgyvendinant programą svarbi vaikų žaidybinė, patyriminė veikla, atradimų džiaugsmo ir natūralaus smalsumo apie supantį pasaulį puoselėjimas, nes taip sudaromos sąlygos vaikams ugdytis programoje numatytas kompetencijas. Priešmokyklinio ugdymo bendroji programa

Priešmokyklinio ugdymo bendroji programa

Kompetencijų raidos aprašas

Pedagogams ir tėvams apie penkerių-šešerių metų vaikų raidos ir ugdymo ypatumus 

„Patirčių erdvės“

Ar priešmokyklinio amžiaus vaikai yra vertinami?

Siekiant padėti vaikui sėkmingai augti, tobulėti, bręsti, mokytis yra vertinama priešmokyklinio amžiaus vaikų daroma pažanga ir pasiekimai. Vertinimas atliekamas pasirenkant vertinimo būdus ir metodus: stebėjimą, pokalbį, diskusiją, vaiko pasakojimus, jo darbelių ir veiklos analizę, garso, vaizdo įrašus ir kt.

Vertinami konkretaus vaiko pasiekimai ir jo daroma pažanga, lyginant ankstesnius vaiko pasiekimus su dabartiniais. Vaikų pasiekimai viešai tarpusavyje nelyginami. Pirmasis vertinimas turi būti atliktas per 4 savaites nuo programos vykdymo pradžios, o galutinis vertinimas atliekamas pasibaigus programai.

Vaikų pasiekimai ir pažanga su tėvais (globėjais) aptariami individualiai, esant poreikiui, bet ne rečiau kaip 2 kartus per metus. Pokalbiuose prireikus dalyvauja Vaiko gerovės komisijos, administracijos atstovai, kiti specialistai.

Baigus programą, priešmokyklinio ugdymo mokytojas pateikia mokyklai, vykdančiai pradinio ugdymo programą, ar kitam švietimo teikėjui, kuris vykdys pradinio ugdymo programą, priešmokyklinio ugdymo mokytojo (švietimo pagalbos specialisto (-ų), jeigu buvo teikta pagalba), rekomendaciją apie vaiko pasiekimus. Rekomendacija parengiama pagal Priešmokyklinio ugdymo tvarkos aprašo priede pateiktą formą. Rekomendacija turi būti pasirašyta priešmokyklinio ugdymo mokytojo ir patvirtinta mokyklos vadovo.

Jei vaikas pagal priešmokyklinio ugdymo programą pradėjo ugdytis, kai jam tais kalendoriniais metais buvo 5 metai, tai vadovaujantis Vaiko ugdymo ir ugdymosi poreikių, pažangos įvertinimo tvarkos aprašu, įvertinus vaiko ugdymo ir ugdymosi poreikių, pažangą, priešmokyklinis ugdymas gali trukti dvejus metus.