Susitikimas su ekspedicijos ,,Misija Sibiras‘ 17“ dalyviu Aurimu Rapaliu

24825797_554754831536551_248554226_oGruodžio 1 dieną Šiaulių universiteto bibliotekos konferencijų salėje įvyko susitikimas su „Misija Sibiras‘17“ dalyviu Aurimu Rapaliu.

„Misija Sibiras“ – populiariausias Lietuvos jaunimo pilietiškumo ir patriotiškumo ugdymo projektas. Jį organizuoja labdaros ir paramos fondas „Jauniems“. Projektas „Misija Sibiras“ iš dalies finansuojamas Lietuvos kultūros tarybos ir Lietuvos kultūros ministerijos lėšomis. „Misija Sibiras“ rengiama jau dvyliktus metus, per ekspedicijas sutvarkyta per 100 lietuviškų kapinių. Nuo 2006 metų norą leistis į sudėtingas keliones Lietuvos tremtinių keliais pareiškė daugiau kaip 12 tūkst. jaunų šalies žmonių.

Projektas kasmet populiarėja. Šiemet iš daugiau nei 900 norinčiųjų į bandomąjį žygį buvo pakviesta 80 labiausiai motyvuotų žmonių, o po iššūkių, su kuriais teko susidurti Lietuvos miškuose ir pelkėse, į Sibirą išvyko 16 žmonių komanda. Šių metų misijos tikslas buvo sutvarkyti Tuluno ir Nižneudinsko rajonuose esančias kapines ir pabendrauti su Sibire likusiais tremtiniais iš Lietuvos. Iš viso buvo maždaug 90 gyvenviečių, kuriose apsigyveno ištremti lietuviai.

1940–1953 metais iš Lietuvos buvo ištremta apie 130 tūkst. žmonių. Tremiami buvo ne tik darbingi žmonės, bet ir senoliai, ligoniai, neįgalieji, nėščios moterys, vaikai ir kūdikiai. Kelyje į tremtį ir tremtyje žuvo apie 5 tūkst. vaikų…

Aurimas Rapalis papasakojo apie vietas, kurias aplankė, lietuvių kapines, kurias sutvarkė. Kapinių ieškojo vietovėse, kurių žemėlapiuose jau nebėra, todėl nemažai keliavo pėsčiomis – nužygiavo daugiau nei 100 kilometrų. Dvi savaites trukusioje ekspedicijoje iškilo 9 nauji lietuviškos kryždirbystės elementais puošti kryžiai.

Dar vienas iš išsikeltų tikslų – susitikimai su lietuviais, per kuriuos ekspedicijos dalyviai sužino daug naujo apie čia likusią istorijos dalį, tremties laikotarpį, gyvenimo sąlygas. Žygiuodami iš vienos gyvenvietės į kitą dalyviai sutiko 8 lietuviškų šaknų turinčius žmones. Vieni iš jų lietuviškai kalba puikiai, kitiems kalba jau primiršta, bet Lietuvą prisimena kiekvienas.

Ekspedicijos žinias praturtino ir vietiniai gyventojai. Vieno kaimo senolė sakė, kad lietuviai į Sibirą atnešė kultūrą, išmokė dirbti efektyviai ir tausojant jėgas.

Pasakojimas buvo iliustruojamas skaidrėmis. Jos leido klausytojams pajusti kelionės kasdienybę ir įdomiausias akimirkas, o renginio pabaigoje Aurimas Rapalis atsakė į gausius susirinkusiųjų klausimus.

Geografijos mokytoja Galina Griazeva